Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Piešiniai, kompozicijų eskizai, grafika, 2-as is pataisytas ir papildytas leidimas

Šis antrasis pataisytas ir
papildytas leidimas – tai Mikalojaus Konstantino Čiurlionio piešinių,
kompozicijų eskizų ir grafikos katalogas, sudarytas ilgametės Nacionalinio M.
K. Čiurlionio dailės muziejaus darbuotojos Mildos Mildažytės-Kulikauskienės. Į katalogą
įtraukti visi žinomi Čiurlionio grafikos kūriniai, piešiniai, kompozicijų
eskizai ir jo piešti atvirlaiškiai, esantys muziejuose ar turimi privačių
asmenų. Jie suskirstyti šiomis grupėmis:

 

Kompozicijos, tušas (dalis – knygų grafika), 1902–1909.

Taip tradiciškai pavadintos tušu
ant popieriaus plunksnele ar teptuku atliktos, neretai skiestu tušu, kartais
bronza ar pieštuko faktūra paįvairintos teminės ar ornamentinės kompozicijos.
Labai kruopščiai atliktos ir išbaigtos, nors ir mažo formato, jos pasižymi
konstruktyvumu, monumentalia filosofinės idėjos išraiška. Kai kurios
ornamentinės kompozicijos sukurtos Sofijos Čiurlionienės knygai Lietuvoje
papuošti. Tušo kompozicijų grupę sudaro 17 kūrinių.

 

Čiurlionio piešti atvirlaiškiai, 1903–1904.

Tai broliui Povilui iš Varšuvos į
Vilnių siųsti atvirlaiškiai, kurių averse pastele, tempera, akvarele, tušu ar
pieštuku nupieštos filosofinio pobūdžio teminės kompozicijos. Jų, siųstų paštu,
žinoma 10.

 

Fluorofortai ir monotipijos, 1905–1908.

Tai gamtovaizdžiai ir filosofinio
pobūdžio kūriniai, atspausti vašku padengta, išraižyta ir fluoro vandeniliu
išėsdinta stiklo kliše. Kartais ta pačia kliše spausti keli atspaudai, neretai
spalvoti, kai kurie dar paspalvinti teptuku. Tuo metu ši technika buvo naujovė,
profesoriaus Tado Estreicherio sumanyta 1902 m. Krokuvoje. Ji buvo pigi, bet
nepatvari, todėl trumpai gyvavo.

 

Inicialai (knygų grafika), 1908.

Šiame katalogo skyriuje aprašyta
16 žinomų inicialų. Jie nupiešti Sofijos Kymantaitės- Čiurlionienės sudarytai,
jų abiejų rengtai, knygai Lietuvoje, bet nebuvo panaudoti.

 

Vinjetės lietuvių liaudies dainoms (knygų grafika), 1909.

Šioje grupėje aprašoma 10 tokių
vinječių. Čiurlionis jas kūrė 1909 metais, Lietuvių dailės draugijai numačius
išleisti jo harmonizuotų lietuvių liaudies dainų rinkinį, tačiau leidinys
nebuvo išleistas. Vinjetės atliktos tušu ir skiestu tušu, plunksna ir teptuku,
labai įvairia savita lietuvių liaudies ornamentikos interpretacija.

 

Piešiniai ir kompozicijų eskizai, 1902–1909.

Čiurlionio piešinių ir
kompozicijų eskizų fondas apima visą jo dailės kūrybos laikotarpį ir atspindi
jos įvairovę. 1902 m. albumėlyje vyrauja portretai, žmonių figūrų piešiniai, o
vėlesniuose 1903 ir 1904 m. albumėliuose – gamtovaizdžiai, kompozicijos
atvirlaiškiams, vitražams, knygų viršeliams, paveikslams ir jų ciklams. Dar
vėliau ryškėja kompozicinių sumanymų branda, daugėja temų, ypatingą vietą užima
kosminio pasaulio vizijos, atsispindi kintanti istorinė Lietuvos situacija ir
menininko požiūris į tai. Ypač reikšmingi kompozicijų sumanymai, akivaizdžiai
perteikiantys kūrybinės minties plėtotę. Vieni jų – laisvesnio braižo, kiti
atlikti itin kruopščiai, neretai vedžiojant viena linija.

Kataloge spausdinami keturi straipsniai: šviesios atminties Osvaldo
Daugelio „Dar vienas žingsnis Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui
suprasti“, Antano Andrijausko „Mikalojaus Konstantino Čiurlionio
universalizmo horizontai“, Nijolės Tumėnienės „Mikalojaus Konstantino
Čiurlionio grafika“, Mildos Mildažytės-Kulikauskienės „Šiek tiek apie
Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gyvenimą ir kūrybą“. Pateikiamas Čiurlionio
eskizų, pagal kuriuos sukurti kūriniai, ir šių kūrinių abėcėlinis sąrašas,
parodų sąrašas (1904–2020), bibliografija, pavardžių, vietovardžių ir kai kurių
dalykų rodyklės.